pusglušis

×pùsglušis, -ė (hibr.) smob., adj. (1) Upt puskvailis: Eik tu, pùsglušiau, į akis nelindęs! Grž. Jis apsiženijo tokią pùsglušę mergą Krs. Durniuoja, durniuoja kai pùsglušis Ds.